Šiandien imunoprofilaktika yra tokia veiksminga, kad net baigiame užmiršti, kokios grėsmingos yra ligos, nuo kurių apsaugo skiepai. Tačiau pastaruoju metu visuomenė klaidinama žiniomis apie perdėtą pašalinį skiepų poveikį, kyla judėjimai prieš vakcinaciją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai prašo gydytojų ir žiniasklaidos labai atsakingai visuomenei teikti tik mokslu pagrįstą informaciją apie skiepus.

Vakcinų pagalba pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, labai pažengusi tymų likvidavimo programa, smarkiai sumažėjo sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios vos prieš keletą dešimtmečių buvo vadinamos „privalomomis“ vaikų ligomis.

 

Skiepijimas gripo vakcina – svarbiausia specifinė sergamumo ir mirtingumo nuo gripo prevencijos priemonė, o virtualioje erdvėje sklandanti melaginga informacija ir mitai apie vakcinacijos žalą  sukurti įbauginti žmonėms. Taip pat pamirštama, kad skiepytis gerokai pigiau, nei vėliau gydytis ligą.

 

Pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali susirgti tik tuomet, jei skiepijimo metu jis jau buvo užsikrėtęs virusu ir išgyveno inkubacinį ligos periodą. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais iš Lietuvos gydytojų gauta tik keletas pranešimų apie nepageidaujamą vakcinų nuo gripo poveikį, o apie rimtus sveikatos sutrikdymus – nė vieno. Pastebėta, kad kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra kur kas didesnis nei skiepų nuo gripo, tačiau apie tai dažnai pamirštama.

 

Siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas ligas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 proc. skiepijimų apimtys ir neturi likti rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 proc. Skiepijimų apimtys Lietuvoje atitinka PSO
rekomendacijas.

 

2009 m. skiepijimų apimtys Lietuvoje:
vakcina nuo tuberkuliozės ( BCG) (naujagimiai) siekė 99,5 proc., hepatito B (naujagimiai) – 99 proc., difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (1 m. vaikai) – 97,4 proc., tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR, 2 m. vaikai) – 97 proc.

Pastarųjų metų skiepijimo apimčių tendencijos yra didėjančios, todėl vakcinomis valdomų ligų yra neregistruojama arba registruojami tik pavieniai atvejai (pvz., difterija buvo registruota 2008 m. - 2 atvejai ir 2 ligos nešiotojai, stabligė – 2008 m. 1 atvejis ir 2010 m. 1 mirties atvejis, raudonukės paskutinieji atvejai – 2007 m., tymai – 2008 m. 1 atvejis ir 2010 m. nustatyti 2 atvejai).

Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija vos apie 6 proc. žmonių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. gyventojų.

Parengė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Švietimo ir komunikacijos skyrius
beata@ulac.lt