Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistus sujaudino nesenas įvykis vienoje Vilniaus miesto mokyklų, kurioje pro laiptų turėklus prasprūdo ir iš antro aukšto nukrito pirmokėlis. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. 98 iš 1000 vaikų patyrė vieną ar kelias traumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklose įvyksta 10–22 proc. visų traumų. Ar iš tikrųjų tokia nesaugi dėl traumų yra mokykla ir jos teritorija, ir aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Aiškinantis traumų aplinkybes bei priežastis, buvo atliktas susižalojimų mokyklose tyrimas, kuris parodė, kad daugiausia traumų įvyko sporto salėse, šiek tiek mažiau koridoriuose, klasėse, mokyklų stadionuose, retkarčiais moksleiviams pasitaikė susižaloti dirbtuvėse bei mokyklų kiemuose. Pusė traumų įvyko tuomet, kai moksleiviai bėgiojo, penktadalis – vaikščiojant, stovint ir net sėdint. Beveik pusę traumų lėmė netinkamas moksleivių elgesys, penktadalį – nepakankama suaugusiųjų priežiūra pamokų ar pertraukų metu. Dešimtadalį visų mokyklose įvykusių traumų sąlygojo nesaugi mokyklos aplinka.

 

Pasak Astos Razmienės, pirmą kartą saugos reikalavimai mokyklų laiptinėms buvo nustatyti 2005 m. Lietuvos higienos normoje HN 21:2005 “Bendrojo lavinimo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Higienos normoje nurodyta, kad aptvarų, turėklų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,2 m. Neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų su horizontaliu dalijimu, o vertikalaus dalijimo tarpas be kliūties turi būti ne didesnis kaip 10 cm.

 

Dauguma mokyklų yra pastatytos prieš kelias dešimtis metų pagal tuo metu galiojusius statybos ir higienos reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai mokyklų tikrinimo metu nustatė, kad nesaugus laiptinių turėklų aukštis yra 54 proc. Vilniaus miesto ir 66 proc. Vilniaus rajono mokyklų, turėklai yra 0,90 - 0,98 m aukščio. Daugumoje mokyklų laiptų aptvarai yra nusidėvėję, su išlūžusiais turėklais, kurių vertikalaus dalijimo tarpai be kliūčių, vietomis didesni nei 10 cm.

 

Deja, prasidėjęs mokyklų renovavimo procesas svarbiausiu tikslu kelia šilumos taupymą ir nenumato saugios mokyklų aplinkos kūrimo. Šiuo metu remiami projektai, numatantys stogo, išorinių sienų šiltinimą, langų, lauko durų keitimą bei šildymo sistemų renovaciją. Siūlome nepamiršti ir dalykų, kurie gali apsaugoti vaikus nuo skausmo ir traumų: įrengti saugias laiptines, pakeisti slidžias, nelygias, grindų, sporto aikštynų dangas, naudoti tik techniškai tvarkingą sporto, technologijų įrangą. Traumų galima išvengti, jei bus skatinamas saugus elgesys: turi būti suformuluotos ir įdiegtos saugaus elgesio taisyklės (pvz.: draudžiama lakstyti laiptais, lipti į medžius ir pan.) bei kontroliuojama, kaip šių taisyklių laikomasi. Be to, vaikai turi būti visą laiką prižiūrimi suaugusiųjų tiek pamokų, tiek pertraukų , tiek užklasinių užsiėmimų metu. 
–  Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad kiekvienos visuomenės uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimą, – pabrėžė Asta Razmienė.

Parengė:
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė,
tel. (8-5) 264 96 59, mob. 8 610 82576
el.p. asta.razmiene @vilnius.vvspt.lt
 Vyr. specialistė (ryšiams su visuomene)
Roma Daškevičienė,
tel. (8-5) 264 96 73, mob. 8 611 33021
el. p. roma.daskeviciene@vilnius.vvspt.lt