Kauno miesto savivaldybės  Visuomenės sveikatos biuras perspėja: kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų grėsmė. Per paskutines tris paras miesto gydymo įstaigų medikai jau išgelbėjo pirmąją šios žiemos šalčių auką.
Esant šaltam orui ir būtinybei eiti į lauką, visuomenės sveikatos specialistai pataria avėti patogiais, jokiu būdu ne per ankštais batais, vilkėti šiltais rūbais. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens.

Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus.  Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai.

 

Nušalus oda pabąla, po to pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau ilgainiui skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis pagrindo nėra, nes skausmas išnyksta audiniams apmirus. Tose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.

 

Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekusieji, pavargusieji, neblaivūs. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.

 

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Didžiokienė teigia, kad nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.

 

Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.

 

Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

 

Ketvirtojo laipsnio nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų. 

 

„Nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą“, – pataria A. Didžiokienė, –  „Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.“

 

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pataria, norint išvengti nušalimų,  rūpintis savimi ir rengtis šitais, patogiais drabužiais, avėti patogiais ir jokiu būdu ne per ankštais batais bei nepamiršti pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais.

Daugiau informacijos:
Alina Didžiokienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, tel. (8 37) 455315, el.p. alina.didziokiene@gmail.com