Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą, kaip epideminį, visuomenės sveikatos centrai atsižvelgia į teritorijos sergamumo rodiklius, dinamiką ir kitus ypatumus.

Informaciją apie sergamumo lygį savivaldybės gydytojui perduoda visuomenės sveikatos centras ir teikia rekomendacijas dėl epidemijos savivaldybės teritorijoje skelbimo.

 

Savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės gydytojo teikimu, skelbia gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje.

 

Gripo epidemijos metu galimos ribojimo priemonės:
- Ugdymo įstaigų laikinas veiklos nutraukimas;
- Masinių renginių ribojimas.

 

Paskelbus gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje, savivaldybės administracijos direktorius, kartu su vaikų ugdymo įstaigų steigėjais, svarsto ir priima sprendimus dėl vaikų ugdymo įstaigų laikino veiklos ribojimo.

 

Nesant epideminio sergamumo lygio, savivaldybė kartu su visuomenės sveikatos centru,  gali svarstyti vaikų ugdymo įstaigų laikiną veiklos nutraukimą, jei mokyklos dėl ligos nelanko daugiau kaip 50 proc. moksleivių.

 

Jeigu daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių teritorijų vienu metu paskelbiama gripo epidemiją, Valstybinė gripo pandemijos komisija teikia siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai dėl gripo epidemijos paskelbimo Lietuvoje.