Sesijos darbotvarkėje svarstyta kovos su neužkrečiamosiomis ligomis Europos strategija, aptartos ateities veiklos perspektyvos, bendradarbiavimas stiprinant šalių sveikatos sistemas, kt. visuomenės sveikatos klausimai.  Svarstytas strateginio plano ir biudžeto 2008-2013 m. projektas, programų biudžetas 2008-2009 m. Vyko rinkimai į Vykdomąją Tarybą ir Nuolatinį komitetą.

PSO sesijoje patvirtinta bendra Europos neužkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos strategija.  Pabrėžta, kad Europos regione mirties priežastys dėl neužkrečiamų ligų (daugiausia dėl širdies-kraujagyslių ir onkologinių susirgimų) sudaro 86 proc. visų mirčių. PSO statistikos duomenimis, 2005 m. dėl kardiovaskulinių susirgimų mirė 5 mln. Europos gyventojų, o dėl onkologinių – 2 mln. gyventojų. Tai skaudžiai atsiliepia šalių sveikatos sistemoms, ekonomikai ir visuomenei. Pagrindiniai rizikos faktoriai, sukeliantys neužkrečiamas ligas, yra gerai žinomi – aukštas kraujo spaudimas, tabako, alkoholio vartojimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, viršsvoris, bloga mityba, mažas fizinis aktyvumas.

PSO sesijoje Baltijos šalių vardu Lietuva pritarė Europos neužkrečiamų ligų kontrolės ir prevencijos strategijai. Pabrėžta, kad Baltijos šalys daugiau kaip 10 m. dalyvauja integruotame neužkrečiamų ligų prevencijos tinkle (CINDI). Buvo pasiūlyta aukšto lygio konferenciją, skirtą  neužkrečiamų ligų kontrolės strategijos įgyvendinimui, organizuoti Lietuvoje 2008 m.

Užkrečiamų ligų srityje  PSO Europos regioninis biuras pažymėjo aktyvų šalių bendradarbiavimą su Europos užkrečiamų ligų centru, Europos komisija ir kitomis organizacijomis sprendžiant paukščių gripo bei kitų infekcinių susirgimų klausimus. Kartu su UNAIDS ir kt. tarptautinėmis organizacijomis sėkmingai buvo diegiamos prevencinės priemonės ŽIV/AIDS srityje. Pristatant situaciją ES kovoje su AIDS keliamais iššūkiais, išskirtas Lietuvos indėlis į Europos sveikatos politiką šioje srityje.

Europos sveikatos politikai aptarė tuberkuliozės (TB) plitimo Europos regione problemas. PSO teigimu, 18-oje Europos šalių tuberkuliozės paplitimas išlieka aukštas (75 atvejai 100 tūkst. gyventojų). 2004 m. 43-se Europos šalyse buvo įdiegta tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo strategija (DOTS). Tačiau susiduriama su skaudžiais iššūkiais įgyvendinant tuberkuliozės kontrolę: vaistams atsparios ligos formos, ŽIV ir TB sąveika ir pan. PSO sesijoje pažymėta, kad Europoje rengiamas bendras tuberkuliozės plitimui stabdyti skirtas veiksmų planas 2007-2015 m., kurį numatoma aptarti aukšto lygio ministrų konferencijoje 2007 m.

Aptariant Europos strategijos dėl tabako kontrolės įgyvendinimą, pažymėta, kad šioje srityje pasiekti reikšmingi laimėjimai – vis daugiau Europos šalių draudžia tabako reklamą ir rūkymą viešose vietose, didėja politinis palaikymas įgyvendinant tabako kontrolės politiką. Europos tabako kontrolės pagrindų konvenciją dar turi ratifikuoti 14 regiono šalių.

Teigiamo PSO Europos regioninio biuro 56-joje sesijoje Europos sveikatos politikų vertinimo susilaukė mūsų šalyje vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos strategija. Pažymėta, kad, sprendžiant nelaimingų atsitikimų ir traumų keliamas skaudžias problemas, Lietuvoje pasiekti reikšmingi rezultatai. Bendradarbiaujant su PSO mūsų šalyje 2006 m. parengtas traumų registravimo sveikatos priežiūros įstaigose metodikos projektas, tobulinamos medicininės pagalbos įvykus traumai ir traumatizmo prevencijos informacijos sistemos.

Sesijos metu daug dėmesio buvo skiriama sveikatos politikos mokslo aktualijoms. PSO ekspertai pasidžiaugė, kad 2005 m. pagrindinius Europos visuomenės sveikatos politikos principus reglamentuojantis dokumentas „Sveikata visiems XXI amžiuje“ buvo atnaujintas. PSO ekspertai iškėlė klausimą dėl specifinių indikatorių, kuriais būtų matuojamas šalies sveikatos politikos efektyvumas. Svarstyta, kokie sveikatos apsaugos sistemos aspektai turėtų būti vertinami. Kiekvienoje Europos šalyje egzistuojantys sveikatos politikos prioritetai, vykdomos reformos ir požiūris į jų efektyvumą – skirtingi. Tai verčia sveikatos politikus ir mokslininkus ieškoti  vieningų sveikatos sistemos efektyvumo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos ir stiprinimo paslaugų prieinamumo, tinkamumo ir kokybės analizės priemonių.

Nepaisant PSO Europos regioninį biurą sudarančių valstybių įvairovės, Europos sveikatos apsaugos, priežiūros ir ugdymo problemos – bendros. Pažymėta, kad PSO yra pasirengusi keisti ankščiau taikyta fragmentinę reagavimo į visuomenės sveikatos krizes taktiką, negalinčią visiškai užtikrinanti šalių sveikatos sistemų pasirengimo greitai reaguoti į gyventojų sveikatai kylančius pavojus.

Pasak PSO ekspertų, pastaraisiais dešimtmečiais Europos regionas kentėjo nuo rimtų visuomenės sveikatos krizių. Nuo 1990 iki 2006 m. Europos regione užfiksuotos 1469 katastrofos, kurios tapo 95 700 žmonių žūties ir daugiau nei 42 mln. žmonių nelaimių priežastimi. PSO Europos regioninio biuro direktorius Marc Danzon pažymėjo: „Gamtos stichijos, epidemijos, konfliktai, teroro aktai, lydimi žmonių migracijos ir ligų, tampa šalių gyvenimo nestabilumo priežastimis. Būtina visuomenės sveikatos saugos sąlyga – visų Europos regiono šalių bendradarbiavimas ir integruotas požiūris į visuomenės sveikatą.“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro 56-jos sesijos dalyviai pasveikino naująjį, 53-čiąjį šio biuro narį – Juodkalniją.

57-toji Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro sesija vyks Serbijoje 2007 metų rugsėjo mėnesį.

Daugiau informacijos:
http://www.euro.who.int

Sveikatos apsaugos ministras
Raimondas Šukys
Ministro darbotvarkė