Klimato svyravimai, nenorinti pasitraukti žiema su savo kaprizais provokuoja lėtinių ligų paūmėjimą. Tokiu metų laiku ypač padaugėja lėtinių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Staigus ar pamažu atsiradęs galvos svaigimas, sutrikusi atmintis, rankų tirpimas sukelia daug nerimo. Pajutę tokius požymius, dažniausiai pagalvojame apie insultą ar kitas stipriai bloginančias gyvenimo kokybę ligas.
Vis dažniau susimąstome: gal tai senatvės požymiai, gal tai lyg ir neišvengiama... Ar gali žmogus pasenti sveikas?
Gausėjant epidemiologinių tyrimų, plėtojantis naujiems tyrimo metodams ir tobulėjant moksliniams darbams, gerokai pasipildė mūsų žinios apie žmogaus ir viso jo organizmo senėjimą. Pailgėjus vidutinei gyvenimo trukmei, arterijų patologija, ypač ta, kuri pažeidžia periferinę ir centrinę nervų sistemas, kelia daug medicininių ir socialinių problemų. Paskutinį dešimtmetį vykdyti tyrimai leidžia vis geriau atskirti normalų senėjimą nuo patologinio. Pagyvenusių asmenų, nepatiriančių rizikos veiksnių įtakos, tyrimai pakerta įsigalėjusią nuomonę, kad su amžiumi daugelis funkcijų nusilpsta. Pasirodo, širdies ir smegenų funkcijos gali išlikti nepakitusios arba tik šiek tiek susilpnėti net sulaukus 80 metų, jei žmogus nėra veikiamas  patologijos.
Kokie pakitimai vyksta kraujagyslėse?
Kraujagyslių senėjimas apima ir pačias kraujagysles, ir kraujo savybes. Senėjimas sukelia arterijų sienelių sklerozę, gebėjimo prisitaikyti sumažėjimą ir elastino / kolageno santykio pasikeitimą. Mažėjant kraujagyslės elastingumui ir spindžiui, mažėja ir jos laidumas, susidaro stenozė (susiaurėjimas), trombozė (krešuliai) ar embolija. Visi šie kraujotakos sutrikimai blogina jautrių organų aprūpinimą krauju ir maisto medžiagomis.
Koks vaidmuo atitenka poilsiui ir mitybai?
Gerai galvos smegenų veiklai didelę įtaką daro tinkamas mitybos, darbo ir poilsio režimas, nes smegenims normaliai ir efektyviai funkcionuoti labai reikia tinkamo poilsio – kiekvienam žmogui gana individualaus. Galvos smegenų veiklą labai blogina ilgalaikė nervinė įtampa, skysčių stoka, anoreksija arba bulimija (valgymo sutrikimai), moksliniu požiūriu abejotinos dietos laikymasis, o ypač persivalgymas. Poilsis turi būti pakankamas ir atitinkantis gyvenimo ritmą. Kiekvieną dieną, nepaisant  amžiaus, nuo pusės iki keleto valandų reikia skirti įvairių raumenų grupių mankštinimui. Žinoma, mankštos intensyvumas ir pobūdis kiekvienam skirtingas. Vyresnio amžiaus žmonėms patartina valandėlė popietinio pogulio ir pasivaikščiojimas gryname ore. Patikimai įrodyta, kad dozuotas  intensyvus =saikingai intensyvus? vaikščiojimas nuo penkių iki dešimties kilometrų per dieną sumažina insulto riziką 25 procentais. Nuo vaikščiojimo pagerėja ne tik galvos smegenų kraujotaka, bet ir miegas, darbingumas, atmintis.
Kokios galvos smegenų ligos dažniausiai vargina vyresnio amžiaus žmones?
Normalią galvos smegenų veiklą trikdo užsikimšusios smulkiosios kraujagyslės, patirtos traumos, toksiniai veiksniai, pavyzdžiui, riebus ir (ar) gausus maistas, svaigieji gėrimai, rūkalai, narkotikai. Neatsitiktinai vyresni žmonės dažniausiai kenčia dėl įvairaus sunkumo galvos smegenų kraujotakos sutrikimo – insulto, praeinančio galvos smegenų sutrikimo (dar vadinamo tranzitinės ischeminės atakos, praeinančiu smegenų ischemijos priepuoliu ir pan.), įvairios kilmės demencijos (silpnaprotystės).
Dažnai girdime: žmogų ištiko insultas. Kas tai yra?
Insultas - tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažeidžiantis tam tikras smegenų funkcijas, sukeliantis mąstymo, kalbos sutrikimų bei galūnių paralyžių. Mikroinsultu (nedidelės apimties insultu) apibūdinami grįžtamojo pobūdžio smegenų veiklos sutrikimai. Tranzitinė ischeminė ataka arba praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas - tai trumpalaikis, iki 24 val. trukmės galvos smegenų funkcijos sutrikimas.
Kada padidėja galvos smegenų insulto tikimybė?
    Svarbiausia galvos smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis yra galvos arterijų aterotrombozė, tai yra arterijų spindžio pokyčiai. Galvos smegenų arterijose, veikiamose cheminių bei medžiagų apykaitos procesų, formuojasi sklerotinės plokštelės, kurios gali užkimšti arterijos spindį arba sukelia jos plyšimą.
Dažnai girdime terminą „demencija“. Kas tai?
     Demencija – tai protinės veiklos susilpnėjimas, galintis atsirasti ir ūmiai, ir po patirtų traumų, toksinių (nuodijančių organizmą), hipoksinių (susijusių su deguonies stoka) veiksnių ar lėtinio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo. Demenciją reikėtų suprasti kaip silpnaprotystę dėl įvairiausių priežasčių.
Kokios rūšies demenciją dažniausiai lemia smegenų kraujotakos sutrikimai?
  Kraujagysline demencija, pagal dažnį nusileidžiančia tik Alzheimerio tipo demencijai ir sudarančia apie 20 proc. visų demencijos atmainų, susergama dėl smegenų kraujotakos ligų sukelto galvos smegenų pažeidimo. Dar 10–15 proc. atvejų būna mišri demencija, turinti ir kraujagyslinės, ir Alzheimerio tipo demencijos bruožų; tokiems atvejams  paprastai būdingas vieną  ar kelis kartus anksčiau patirtas išeminis insultas dėl galvos smegenų kraujagyslių užsikimšimo, rečiau – kraujo išsiliejimas į smegenis. Dažniausiai demenciją sukelia daugybinis smulkus smegenų infarktas dėl ateroskrozės, tačiau būna ir kitų priežasčių, reikalaujančių skirtingos gydymo taktikos. Sergantieji kraujagysline demencija dažniausiai yra veikiami daugelio rizikos veiksnių, susijusių su kraujagyslių ligomis: padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo arba viršsvorio, širdies ligų, cukraligės, rūkymo ir t.t.
Kokie pirmieji demencijos požymiai?
Pacientai dažnai skundžiasi galvos svaigimu, nestabilia pusiausvyra, galvos skausmais, Vėlesniais kraujagyslinės demencijos požymiais laikomi šlapinimosi ir eisenos sutrikimai. Atsiranda įvairių emocinių reakcijų sutrikimų (perdėtas, neadekvatus reagavimas į nedidelius dirgiklius, verksmingumas, nekontroliuojamas juokas ar pyktis, irzlumas, dirglumas be didesnės priežasties), asmenybės pakitimų (savikritikos stoka, agresyvumas, įkyrumas, seksualiniai išsišokimai), nesiorientavimo laike ir aplinkoje periodai, ypač naktį. Sumažėjusi gebėjimo sukaupti dėmesį trukmė, atminties sutrikimas gali būti pirmieji demencijos požymiai. Simptomai labai įvairūs, būdingi daugeliui ligų ar būklių, ypač patiriančio nuolatinę nervinę įtampą žmogaus. Šiuos simptomus, ypač ryškesnius (sergantysis nebegali adaptuotis, pakinta jo įprastiniai įgūdžiai),  paprastai pastebi artimieji.
Kokie pagrindiniai kraujotakos sutrikimų ir ypač demencijos prevencijos principai?
Prevencinės priemonės yra labai lengvai išvardijamos ir labai sunkiai įgyvendinamos. Pagrindiniai principai: darbo ir poilsio režimas, geras miegas tinkamu laiku, pakankamas judrumas, subalansuota mityba, gebėjimas išvengti streso ar bent jį kontroliuoti, kad nepereitų į depresiją. Nutukimas, viršsvoris, nejudrumas, rūkymas (pasyvus ir aktyvus), nesaikingas alkoholio vartojimas, per aukštas arba per žemas kraujo spaudimas ilgainiui sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ir paankstina demencijos raidą. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir demencijos gydymas priklauso nuo ligą ar būklę sukėlusių priežasčių. Sergantiesiems lengva demencijos forma įprasta skirti vaistų, skatinančių galvos smegenų kraujotaką. Suprantama, jei sergama pirmine demencija (Alzheimerio liga ir kt.), skiriama vaistų, padedančių apsaugoti nervų ląsteles nuo specifinių medžiagų apykaitos procesų žalos. Šeimos gydytojai paprastai skiria gerinančių smegenų nervų ląstelių medžiagų apykaitą ir plečiančių kraujagysles vaistų. Kaip ir kiek laiko juos vartoti, nurodo šeimos gydytojas ar neurologas, atsižvelgdamas į simptomų pokyčius.
Kokius vaistus, gerinančius galvos smegenų kraujotaką, dažniausiai rekomenduoja gydytojai? Ar saugu juos vartoti be recepto?
Lietuvoje įregistruota keletas vaistų, gerinančių nervų ląstelių medžiagų apykaitą. Tai nicergolinas, tanakanas, kavintonas. Šie medikamentai taip pat reguliuoja kraujo klampumą. Sergantiesiems jie teikia galimybę tikėtis geresnio  gydymo rezultato. Nors šių vaistų galima įsigyti ir be recepto, patarčiau bet kokiu atveju nesigydyti patiems. Būtina tartis su savo gydytoju. Plačiai vartojami cinarizinas, stugeronas, pentoksifilinas, polfilinas, agapurinas ir kiti pasižymi didesniu plečiamuoju poveikiu galūnių kraujagyslėms.
Gydant galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, svarbiausia ne vaistai.
Atsiminkite, kad ir jie, ir gydytojų pastangos bus bejėgės be jūsų pačių pastangų, noro ir valios.

Informaciją parengė Visuomenės informavimo biuro vedėja gydytoja Violeta Kiguolienė